Kadangi mūsų klientams buvo iškilę klausimai dėl PVM mokesčių taikymo išnuomojant NT nutarėme parašyti VMI oficialią užklausą ir gautu atsakymu norime pasidalinti su Jumis- nes tikriausiai ne vienam asmeniui yra iškilęs klausimas dėl patalpų nuomos apmokestinimo PVM.
Mūsų buvo pateikti šie klausimai pateikti VMI dėl PVM mokesčio taikymo nuomojant ir subnuomojant patlapas ne PVM mokėtojams:
1) Ar subnuomojant patalpas ( su baldais ) tokia patalpų subnuoma asmenims dirbantiems pagal individualią veiklą ir nesantiems PVM mokėtojams turi būti apskaitoma PVM ar ne?
2) Ar turi būti tokia subnuoma apskaitoma PVM jeigu fizinis asmuo dirbantis pagal individualią veiką yra PVM mokėtojas?
3) Ar turi būti tokia subnuoma apskaitoma PVM jeigu subnuomoja patalpas kita įmonė ( NE PVM mokėtoja) arba mažoji bendrija ar kitas juridinis asmuo, bet nesantis PVM mokėtoju.
VMI pateiktas raštiškas atsakymas:
DĖL PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO SKAIČIAVIMO TEIKIANT NUOMOS PASLAUGAS (PVMĮ 31, 71 STR.)
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atsakydama į Jūsų paklausimą, paaiškina:
1, 2. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 31 str. 2 dalies nuostatas negyvenamųjų patalpų nuoma – PVM neapmokestinama veikla (yra išimčių).
Nurodytų nuostatų taikymo prasme, nekilnojamojo turto nuoma – sutartam laikui už atlygį teisės naudotis nuosavybe kaip savininkui suteikimas, užtikrinant, kad joks kitas asmuo negalės pasinaudoti tokia teise. Nekilnojamojo turto nuomos sandorio tikslas – galimybė pasinaudoti tam tikru nekilnojamuoju turtu (t. y. „pasyvus“ tam tikro ploto suteikimas). Kitaip tariant, sandoriais, apimančias „nekilnojamojo turto nuomą”, laikomi sandoriai, kuriais vienas asmuo, sudarydamas keletą skirtingų sutarčių su kitais asmenimis tuo pat metu suteikia tariamą teisę pasyviai naudotis nekilnojamuoju turtu (patalpomis ar nekilnojamojo turto plotu) už mokestį, iš esmės nustatytą atsižvelgiant į užimamą plotą.
Kai kartu su nekilnojamu turtu išnuomojamas ir kitas jame esantis turtas (pvz., baldai, įranga ir pan.) ar suteikiamos kitos paslaugos, t. y., sudaromas „mišrios“ nuomos paslaugų sandoris, tai PVM tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai. Tokiu atveju remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika (byla C-41/04, C-251/05 ir kt.), reikia nustatyti, ar yra sudarytas vienas ar du (ar daugiau) sandoriai. Tam nustatyti reikia įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šis sandoris vyksta.
Jei sandorį sudarantys elementai yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai ekonominiu požiūriu sudaro visumą, kurios išskaidymas būtų dirbtinio pobūdžio, neturi atskiro savarankiško tikslo (pagrindinį sandorį padaro tik patrauklesnį, yra tik priemonė geriausiomis sąlygomis įvykdyti šį pagrindinį sandorį), tai PVMĮ prasme laikoma, kad šių elementų ar veiksmų visuma sudaro vieną sandorį. Nustatant kuris iš sandorio elementų yra pagrindinė paslauga, svarbu atsižvelgti į sandorio sudarymo tikslą. Jei sandorio tikslas yra pasyvus tam tikro ploto suteikimas, kartu suteikiant kitai šaliai teisę naudotis šiuo plotu kaip savininkui užtikrinant, kad niekas kitas negalės pasinaudoti šia teise, tai PVM tikslais laikoma, kad sudaromas nekilnojamojo turto nuomos sandoris (ESTT byla C-409/98, C-275/01, C-428/02, C-284/03, C-451/06), kuris PVM neapmokestinamas. Jeigu sandorio tikslas išsinuomoti tam tikrą įrangą, tai PVM tikslais laikoma, kad yra sudaromas įrangos nuomos sandoris, kuriam PVM lengvata netaikoma.
Jei sandorį sudarantys elementai nėra glaudžiai susiję, kiekvienas jų turi savarankišką tikslą, o klientui yra galimybė pasirinkti įsigyti tik nekilnojamojo turto nuomos paslaugą, ar už papildomą mokestį įsigyti ir papildomą (pvz., įrangos nuomos) paslaugą, tai tokiu atveju kiekvienas elementas laikomas atskiru ir PVM kiekvienas elementas apmokestinamas atskirai (patalpų nuoma – PVM neapmokestinama, įrangos nuoma – PVM apmokestinama).
Jeigu nurodytu atveju, patalpos bus nuomojamos (subnuomojamos) kartu su jose esančia įranga (baldais), tai bus laikoma, kad teikiamos „mišrios“ nuomos paslaugos, kurias sudarantys elementai yra akivaizdžiai neatskiriami vienas nuo kito ir dėl to laikoma, kad sudarytas vienas sandoris. Jeigu įmonė teiks „mišrias“ nuomos paslaugas, kurių pagrindinis sandorio tikslas – išnuomoti negyvenamas patalpas individualią veiklą vykdantiems gyventojams, o visi kiti elementai pagrindinį patalpų nuomos sandorį daro tik patrauklesnį, tai laikoma, kad pagrindinė paslauga yra nekilnojamojo turto – negyvenamųjų patalpų – nuoma, kuri, vadovaujantis minėtomis PVMĮ 31 straipsnio nuostatomis, PVM neapmokestinama.
Tačiau, jeigu būtų sudaromi darbo vietų (ne patalpų) nuomos sandoriai, kurių tikslas yra išnuomoti tik įrengtą darbo vietą (dalį patalpos, kuria dalinasi su kitais tokiais nuomininkais, darbo stalą, kėdę, lentynas ir pan.), nesuteikiant nuomininkams patalpų (ar jų dalies) valdymo ar kontrolės teisių (pvz., sutartis nesuteikia nuomininkams teisės kontroliuoti ar apriboti patekimą į patalpų plotą, kuriame yra jų darbo vieta, ir pan.), tai tokiu atveju teikiama paslauga PVM tikslais nelaikoma nekilnojamojo turto nuomos paslauga ir jai PVM lengvata, nustatyta PVMĮ 31 straipsnyje, netaikoma. Tokie sandoriai turėtų būti vertinami kaip PVM apmokestinamų paslaugų teikimas ir apmokestinant paslaugas taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.
Pagal PVMĮ 31 str. 3 dalies nuostatas apmokestinamasis asmuo (nuomotojas) turi teisę pasirinkti už patalpų nuomą, kuri pagal PVMĮ 31 straipsnį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM PVMĮ nustatyta tvarka, jeigu patalpos nuomojamos apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui. arba PVMĮ 47 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus fizinius asmenis.
Kai patalpos būtų nuomojamos PVM mokėtojais neįsiregistravusiems asmenimis, tai tokios patalpų nuomos pajamos visais atvejais (net ir tuo atveju, jeigu įmonė būtų pasirinkusi skaičiuoti PVM nuo patalpų nuomos paslaugų) būtų PVM neapmokestinamos.
Tuo atveju, jeigu įmonė būtų pasirinkusi nuo patalpų nuomos paslaugų skaičiuoti PVM ir patalpos būtų nuomojamos individualią veiklą vykdantiems asmenims PVM mokėtojais, tai tokie nuomos sandoriai būtų apmokestinami standartiniu 21 proc. PVM tarifu.
3. Pagal PVMĮ 71 straipsnio nuostatas, Lietuvos apmokestinamasis asmuo (pvz., mažoji bendrija ar kita įmonė) privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas PVMĮ nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas PVM apmokestinamas prekes, suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršija 45 000 eurų. Kai nurodyta riba viršijama, PVM privalo būti apskaičiuojamas už visas patiektas prekes (suteiktas paslaugas), dėl kurių tiekimo (teikimo) nurodyta riba buvo viršyta.
Skaičiuojant 45 000 eurų atlygio sumą, neatsižvelgiama į atlygį už prekių tiekimą (paslaugų teikimą) už šalies teritorijos ribų, į atlygį už PVM neapmokestinamų prekių tiekimą (paslaugų teikimą), į avansų sumas, į atlygį už ilgalaikio turto, naudoto ekonominėje veikloje, pardavimą bei į atlygį už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimą ir finansinių paslaugų teikimą, jeigu šie sandoriai yra atsitiktinio pobūdžio ir asmuo paprastai tokia veikla nesiverčia.
Paklausime nurodytos pajamos iš nuomos paslaugų teikimo gali būti PVM neapmokestinamos arba PVM apmokestinamos, t. y., darbo vietų (ne patalpų) nuomos paslaugos – apmokestinamos PVM, o negyvenamųjų patalpų nuoma yra PVM neapmokestinama.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, patalpų nuomotojui (subnuomotojui) atsirastų prievolė registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM, jei jo bendras atlygis iš vykdomos ekonominės PVM apmokestinamos veiklos šalies teritorijoje per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršytų 45 000 eurų ribą. Skaičiuojant šią ribą, turi būti atsižvelgiama į atlygį, kuris gautas/gautinas iš darbo vietų (ne patalpų) nuomos ir kitos PVM apmokestinamos veiklos šalies teritorijoje (jeigu tokia būtų vykdoma). Atlygis, gautas/gautinas iš negyvenamųjų patalpų nuomos, kuri PVM neapmokestinama, skaičiuojant minėtą ribą, neįtraukiamas.
Pažymėtina, kad jeigu iš PVM apmokestinamos veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) gautas/gautinas atlygis viršija nustatytą 45 000 eurų, bet veiklą vykdantis asmuo neįsiregistruoja PVM mokėtoju, tai jis privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM nuo visų sandorių, dėl kurių teikimo buvo viršyta 45 000 eurų riba. Už konkretų mėnesį mokėtina PVM suma turi būti apskaičiuojama pagal PVMĮ 92 straipsnyje nurodytą formulę ir sumokėta pateikiant Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (forma FR0608).
Ateityje, teikdami paklausimą už atstovaujamą asmenį, prašome paklausimo paslaugą užsakyti prisijungus prie Mano VMI atstovaujamo subjekto vardu.
Jeigu turite daugiau klausimų susijusiu su PVM nuomojant turtą kreipkitės į mus arba VMI tiesiogiai.
Turite klausimų NT tematika, reikalinga konsultacija ar kvalifikuota pagalba, lauksime Jūsų klausimų:
